Supratau, kad labiausiai gyvenime reikia investuoti į savo vidinį pasaulį. Reikia turėti labai turtingą vidinį pasaulį, kad galėtum kuo daugiau duoti kitiems. Duoti daug šypsenų, gerų emocijų, užkrėsti kitus savo entuziazmu, energija, prajuokinti, kartais mirktelėti akį ir ne tik ;) Reikia turtėti, turtėti ir vis labiau turtėti dvasiškai, morališkai ir finansiškai, kad kuo daugiau galėtum pasidalinti su kitais. Net jei ir kai kurie niurzgaliai to nesupras, nieko baisaus, vis vien davimas teikia daugiau vidinės laimės, nei priklausymas nuo kito malonės. Utopija, ar ne? Cha cha! Bet geriau tokia vidinio turtingo pasaulio vizija, nei amžinas skurdas, vargas ir dejonės. Įgyvendinkime kiekvienas ją savo viduje ir tai tebūna mūsų pačių vidinė paslaptis ;) Jėga! Jei neturiu laiko kitiems, vadinasi neturiu jo ir sau, nuskriaudžiu pati save... Jei ko nors neturiu, tai negaliu to duoti kitiems... Ei! ...Bet aš visada galiu VISKĄ susikurti savo viduje, kad tai kada nors pasireikštų išorėje