Astrotarosielai

Dabar populiaru skaityti lengvas psichologinio pobūdžio knygas apie tai, kaip tapti sėkmingam, sveikam ir turtingam ir kad viskas vyksta be jokių pastangų. Taip, tai tiesa, žolei nereikia jokių pastangų augti, gryna energija teka be mūsų pastangų. BET, nėra tik vienos knygos, bent jau neteko tokios matyti, kuri vadintųsi "Asmeninės atsakomybės ugdymas" arba "Asmeninė atsakomybė ir juodas darbas". Nėra ir nebus. Tokių niekas nepirktų. Jos neatitinka jokių marketinginių reklamos triukų ir taip populiaraus amerikietiško sėkmės modelio. O aš parašyčiau tokią knygą. Parašyčiau ją sau, kad suprasčiau ir kiekvieną minutę žinočiau, jog ESU ATSAKINGA už savo mintis, žodžius ir veiksmus kiekviename savo žingsnyje. Net po didžiausio dvasinio nuopolio, kurį patyriau, supratau, jog aš ne auka, o nusikaltėlė (čia nėra kabučių, nes labiausiai nusikaltau savo sielai).  Nusikaltau sau, nes leidau sau būti silpnai, gyventi iliuzijose, spręsti už mane kitiems. Aš pati LEIDAU kitiems t

Iš savo gyvenimo patirties galiu pasakyti, kad pats BRANGIAUSIAS pasaulyje dalykas yra vidinė ramybė. Vidinė ramybė ir tikėjimas yra stabilaus gyvenimo pamatas. Ramybę reikia tiesiog pajausti, o tikėjimą išsiugdyti. Išorinėse mūsų gyvenimo aplinkybėse kaip veidrodyje atsispindi mūsų vidinė būsena. Kai leidžiame, kad neramus aplinkinis pasaulis sujauktų mūsų ramybę, kai leidžiame sau suabejoti... svarbu, kad ta būsena netruktų ilgai. Kad ir kas atsitiktų, visada reikia rasti laiko grįžti į tą nuostabią vietą mūsų viduje, susilieti su savo siela. Tai patys tikriausi vaistai, kurie mus gali išgydyti. Kai pasveiksime, galėsime įkvėpti kitus tik mums patiems žinomu paslaptingu būdu ;)

Tik nesenai supratau, jog galima nutraukti nuolat identiškai pasikartojančias nemalonias situacijas. Galima išeiti iš užburto rato, jei pavyksta suprasti tikrąją nesėkmių priežastį. Kai vieną kartą ir visam laikui išmoksti pamoką, neįmanoma, jog tas pats scenarijus pasikartotų. Daugiau tokių pačių situacijų nebepritrauki. Tada atsiranda nauji iššūkiai, kuriuos turi įveikti. Tai yra vidinis apsivalymo ir tobulėjimo procesas. Kaip viduje, taip ir išorėje. Už naujus jaudinančius iššūkius! :) Tabula rasa (lot. švari lenta).

Nesenai perskaitytas Paul Coelho romanas "Alefas" be jokių pastangų nukėlė į praeitį... Tik pradėjus skaityti šį romaną, akimirkai stabtelėjau, pakėliau galvą nuo knygos ir išvydau praeities akimirką. Aiškiai mačiau, kas esu, kas šalia manęs, ką laikau APKABINĘS ir kad ją labai nuoširdžiai myliu. Mačiau, kuriame pasaulio kampelyje tai vyksta. Dabar pakanka tik pagalvoti apie tai, kad vėl iš naujo tai pajausčiau ir pamatyčiau. Pirmą kartą, kai tai atsitiko net nesvarsčiau, ar tai realu, pakako tik jausmo, kad tai gyva ir stipriai pulsuoja "čia ir dabar". Tai įvyko anksčiau, nei sekančiuose knygos skyriuose perskaičiau apie magišką ugnies žiedą, nukelianti į praeitį. Toliau skaitant, neabejojau, kad viskas vyksta viename taške - "Alefe", praeitis, dabartis ir netgi ateitis. Neabejoju, kad tą puikų šviesų vidinį jausmą dar išgyvensiu su realiu žmogumi šiame fiziniame pasaulyje. Ir to laukiu. Ramiai. Pradėjus skaityti romaną, su šypsena galvojau, kad abu su au

Cha cha! Pagaliau pavyko!!! Valiooo! Dabar vyksta pirmieji dienoraščio rašymo bandymai ir sistemos testavimas. Noriu skleisti gėrį ir grožį, nes jo niekada nebus per daug šioje žemėje.