Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Atsakomybė - tai nuostabus jausmas!

Netrukus po to, kai garsiai pamąsčiau apie asmeninę atsakomybę, į rankas netikėtai papuolė puiki Joe Vitale ir dr. Ihaleakala Hew Len knyga "Jokių ribų" ("Zero limits"). Verta paskaityti. Perskaičius knygą, apėmė palengvėjimas ir nusiraminimas dėl kai kurių gyvenimo įvykių, kurie tarsi kaip koks kuolas, įbestas tvirtai į žemę, net neketina pajudėti iš vietos. Visos taip populiarios įvairios sėkmės teorijos, vizualizacijos, tikslų planavimas, dalyvavimas seminaruose ir t.t. pasitraukė į antrą planą. Aiškiau tariant, visi šie metodai savo vietą perleido pagrindinei Gyvybinei energijai manyje.
Kartais visi patiriame būseną, kai esame tarsi statiškos situacijos įkaitai ir atrodo nėra jokių vaistų mūsų sielai. Net didieji Sėkmės knygų autoriai patiria nesėkmes, nepaisant to, jog jų knygos yra bestseleriai. Tokia patirtis dažniausiai neafišuojama. Keletą tokių pavyzdžių pateikia J.Vitale savo puikioje knygoje "Jokių ribų". Nepaisant to, REIKIA PLANUOTI ir LEISTI PLANUI VYKTI PAČIAM.  Viskas ko reikia, tai vis labiau artėti prie vidinės savo esaties ar "tuštumos" jausmo ir leisti TAI energijai tekėti, netapti savo svajonių įkaitais. Esame Dieviškojo plano dalis, maži sraigteliai visatoje. Tereikia sąmoningai pakreipti TĄ energiją gerąja linkme ir leisti jai tekėti be trikdžių. 
Kad ir kas po to bevyktų, reikia prisiminti nuostabų atsakomybės jausmą :)  Atsakomybė padeda išsilaisvinti iš iliuzijų. Tai geras jausmas be kaltės kartėlio. Minėtos knygos autoriai ragina prisiimti šimtaprocentinę savo atsakomybę už viską, už tai kas patinka ir nepatinka.
Kadangi J. Vitale yra iš tos pačios "Paslapties" ("The secret") chebros kaip ir Jack Canfield, kurio puikią knygą "Sėkmės principai" perskaičiau gerokai anksčiau, norėčiau pasidalinti keliomis citatomis iš jos:
"Jei norite didelės sėkmės savo gyvenime, jei norite pasiekti tai, kas jums svarbu, turite prisiimti visišką atsakomybę už savo gyvenimą. Be jokių nuolaidų." (28 psl.); 
"Jei norite susikurti svajojamą gyvenimą, tai privalote už jį prisiimti šimtaprocentinę atsakomybę." (29 psl.).

Štai kaip pasirodo pildosi svajonės!!! :)) Visiems, kurie skaitote šias eilutes, linkiu, kad visos Jūsų svajonės magiškai ir paslaptingai lengvai tik joms vienoms težinomu būdu pildytųsi... :) ;) Kita vertus, jei nesipildo taip, kaip mums norisi, gal yra numatytas kitas Dieviškas planas - žymiai geresnis nei mūsų pačių sugalvotas. O gal reikia subręsti savo Svajonei? Pamąstykime, bet nepamirškime to nuostabaus atsakomybės už savo svajones jausmo :) Už svajones ;) Ačiū. Jaučiu gerą jausmą, kuris apima, kai baigiu rašyti man rūpima tema, iš karto suprantu, jog tai pabaiga ir artėja nauja kita pradžia. Iki pasimatymo. L.

P.S. Lengvai atverkime naujus vartus savo viduje... pajauskime, koks neapsakomai geras jausmas įsileisti naują energiją į savo vidų.... leiskimės vis tolyn su tuo geru vidiniu jausmu....




Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pagaliau!

Cha cha! Pagaliau pavyko!!! Valiooo! Dabar vyksta pirmieji dienoraščio rašymo bandymai ir sistemos testavimas. Noriu skleisti gėrį ir grožį, nes jo niekada nebus per daug šioje žemėje.

Viskas paprasčiau nei tau atrodo

Kad ir kas ką sakytų, kad ir ką matytum, girdėtum ar skaitytum, visada grįžk į save ir būk ten. Laikykis to tvirtai, kad ir kas vyktų aplinkui. Niekas niekada niekur negali tau pasakyti, ką ir kaip tu turi daryti. Nei vienas guru negali pasakyti, koks tavo dvasinis kelias ir garantuoti, kad po fizinės mirties atsidursi ten ir ne kitur. Ar kada nors teko matyti tokį “draudimo polisą”, kuris garantuotų, jog tikrai pateksi į rojų, jei atliksi visas būtinas askezes, dvasines prievoles ir t.t. Kaip tai pamatuoti? Ar čia egzistuoja kokia nors kiekybė ar kokybė? Ar galima daugiau pasimelsti, būti labiau atsidavusiu, pasitarnavusiu ir pan? Ar gali būti dvasinės lenktynės ir dvasinė konkurencija? Tau nereikia pritarimo iš šalies, kad eini teisingu keliu. Žvelk į save gilyn. Jei esi “čia ir dabar”, tu esi su Dievu. Įsiklausyk į Jį, leisk Jam tave vesti, tvirtai laikyk Jo ranką ir pasistenk niekada nepaleisti. Kai norėsi pasiduoti, suspausk Jo ranką dar tvirčiau, kad neišslystų, pasitikėk ...

Apie Alefą

Nesenai perskaitytas Paul Coelho romanas "Alefas" be jokių pastangų nukėlė į praeitį... Tik pradėjus skaityti šį romaną, akimirkai stabtelėjau, pakėliau galvą nuo knygos ir išvydau praeities akimirką. Aiškiai mačiau, kas esu, kas šalia manęs, ką laikau APKABINĘS ir kad ją labai nuoširdžiai myliu. Mačiau, kuriame pasaulio kampelyje tai vyksta. Dabar pakanka tik pagalvoti apie tai, kad vėl iš naujo tai pajausčiau ir pamatyčiau. Pirmą kartą, kai tai atsitiko net nesvarsčiau, ar tai realu, pakako tik jausmo, kad tai gyva ir stipriai pulsuoja "čia ir dabar". Tai įvyko anksčiau, nei sekančiuose knygos skyriuose perskaičiau apie magišką ugnies žiedą, nukelianti į praeitį. Toliau skaitant, neabejojau, kad viskas vyksta viename taške - "Alefe", praeitis, dabartis ir netgi ateitis. Neabejoju, kad tą puikų šviesų vidinį jausmą dar išgyvensiu su realiu žmogumi šiame fiziniame pasaulyje. Ir to laukiu. Ramiai. Pradėjus skaityti romaną, ...