Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie patį brangiausią dalyką pasaulyje

Iš savo gyvenimo patirties galiu pasakyti, kad pats BRANGIAUSIAS pasaulyje dalykas yra vidinė ramybė. Vidinė ramybė ir tikėjimas yra stabilaus gyvenimo pamatas. Ramybę reikia tiesiog pajausti, o tikėjimą išsiugdyti. Išorinėse mūsų gyvenimo aplinkybėse kaip veidrodyje atsispindi mūsų vidinė būsena. Kai leidžiame, kad neramus aplinkinis pasaulis sujauktų mūsų ramybę, kai leidžiame sau suabejoti... svarbu, kad ta būsena netruktų ilgai. Kad ir kas atsitiktų, visada reikia rasti laiko grįžti į tą nuostabią vietą mūsų viduje, susilieti su savo siela. Tai patys tikriausi vaistai, kurie mus gali išgydyti. Kai pasveiksime, galėsime įkvėpti kitus tik mums patiems žinomu paslaptingu būdu ;)

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pagaliau!

Cha cha! Pagaliau pavyko!!! Valiooo! Dabar vyksta pirmieji dienoraščio rašymo bandymai ir sistemos testavimas. Noriu skleisti gėrį ir grožį, nes jo niekada nebus per daug šioje žemėje.
Skaityti daugiau

Viskas paprasčiau nei tau atrodo

Kad ir kas ką sakytų, kad ir ką matytum, girdėtum ar skaitytum, visada grįžk į save ir būk ten. Laikykis to tvirtai, kad ir kas vyktų aplinkui. Niekas niekada niekur negali tau pasakyti, ką ir kaip tu turi daryti. Nei vienas guru negali pasakyti, koks tavo dvasinis kelias ir garantuoti, kad po fizinės mirties atsidursi ten ir ne kitur. Ar kada nors teko matyti tokį “draudimo polisą”, kuris garantuotų, jog tikrai pateksi į rojų, jei atliksi visas būtinas askezes, dvasines prievoles ir t.t. Kaip tai pamatuoti? Ar čia egzistuoja kokia nors kiekybė ar kokybė? Ar galima daugiau pasimelsti, būti labiau atsidavusiu, pasitarnavusiu ir pan? Ar gali būti dvasinės lenktynės ir dvasinė konkurencija? Tau nereikia pritarimo iš šalies, kad eini teisingu keliu. Žvelk į save gilyn. Jei esi “čia ir dabar”, tu esi su Dievu. Įsiklausyk į Jį, leisk Jam tave vesti, tvirtai laikyk Jo ranką ir pasistenk niekada nepaleisti. Kai norėsi pasiduoti, suspausk Jo ranką dar tvirčiau, kad neišslystų, pasitikėk ...
Skaityti daugiau

Apie Alefą

Nesenai perskaitytas Paul Coelho romanas "Alefas" be jokių pastangų nukėlė į praeitį... Tik pradėjus skaityti šį romaną, akimirkai stabtelėjau, pakėliau galvą nuo knygos ir išvydau praeities akimirką. Aiškiai mačiau, kas esu, kas šalia manęs, ką laikau APKABINĘS ir kad ją labai nuoširdžiai myliu. Mačiau, kuriame pasaulio kampelyje tai vyksta. Dabar pakanka tik pagalvoti apie tai, kad vėl iš naujo tai pajausčiau ir pamatyčiau. Pirmą kartą, kai tai atsitiko net nesvarsčiau, ar tai realu, pakako tik jausmo, kad tai gyva ir stipriai pulsuoja "čia ir dabar". Tai įvyko anksčiau, nei sekančiuose knygos skyriuose perskaičiau apie magišką ugnies žiedą, nukelianti į praeitį. Toliau skaitant, neabejojau, kad viskas vyksta viename taške - "Alefe", praeitis, dabartis ir netgi ateitis. Neabejoju, kad tą puikų šviesų vidinį jausmą dar išgyvensiu su realiu žmogumi šiame fiziniame pasaulyje. Ir to laukiu. Ramiai. Pradėjus skaityti romaną, ...
Skaityti daugiau