Kad ir kas ką sakytų, kad ir ką matytum, girdėtum ar skaitytum, visada grįžk į save ir būk ten. Laikykis to tvirtai, kad ir kas vyktų aplinkui. Niekas niekada niekur negali tau pasakyti, ką ir kaip tu turi daryti. Nei vienas guru negali pasakyti, koks tavo dvasinis kelias ir garantuoti, kad po fizinės mirties atsidursi ten ir ne kitur. Ar kada nors teko matyti tokį “draudimo polisą”, kuris garantuotų, jog tikrai pateksi į rojų, jei atliksi visas būtinas askezes, dvasines prievoles ir t.t. Kaip tai pamatuoti? Ar čia egzistuoja kokia nors kiekybė ar kokybė? Ar galima daugiau pasimelsti, būti labiau atsidavusiu, pasitarnavusiu ir pan? Ar gali būti dvasinės lenktynės ir dvasinė konkurencija? Tau nereikia pritarimo iš šalies, kad eini teisingu keliu. Žvelk į save gilyn. Jei esi “čia ir dabar”, tu esi su Dievu. Įsiklausyk į Jį, leisk Jam tave vesti, tvirtai laikyk Jo ranką ir pasistenk niekada nepaleisti. Kai norėsi pasiduoti, suspausk Jo ranką dar tvirčiau, kad neišslystų, pasitikėk ...
