Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Viskas paprasčiau nei tau atrodo



Kad ir kas ką sakytų, kad ir ką matytum, girdėtum ar skaitytum, visada grįžk į save ir būk ten. Laikykis to tvirtai, kad ir kas vyktų aplinkui. Niekas niekada niekur negali tau pasakyti, ką ir kaip tu turi daryti. Nei vienas guru negali pasakyti, koks tavo dvasinis kelias ir garantuoti, kad po fizinės mirties atsidursi ten ir ne kitur. Ar kada nors teko matyti tokį “draudimo polisą”, kuris garantuotų, jog tikrai pateksi į rojų, jei atliksi visas būtinas askezes, dvasines prievoles ir t.t. Kaip tai pamatuoti? Ar čia egzistuoja kokia nors kiekybė ar kokybė? Ar galima daugiau pasimelsti, būti labiau atsidavusiu, pasitarnavusiu ir pan? Ar gali būti dvasinės lenktynės ir dvasinė konkurencija?
Tau nereikia pritarimo iš šalies, kad eini teisingu keliu. Žvelk į save gilyn. Jei esi “čia ir dabar”, tu esi su Dievu. Įsiklausyk į Jį, leisk Jam tave vesti, tvirtai laikyk Jo ranką ir pasistenk niekada nepaleisti. Kai norėsi pasiduoti, suspausk Jo ranką dar tvirčiau, kad neišslystų, pasitikėk Juo. Pažink save, nerk į savo gelmę, būk su Juo. Gyvenimas yra kur kas paprastesnis nei manai. Žymiai paprastesnis. Paleisk sudėtingus proto triukus, atsiduok tėkmei. Vidinis vedimas apima darną ir harmoniją, meilę ir džiaugsmą, ramybę ir susiliejimą... Tik tu vienas gali atrasti geriausiai sau tinkančią formulę. Būk išradingas, atsipalaidavęs ir geranoriškai nusiteikęs. Pradėk tiesiog gyventi be specialių knygų, kursų, paskaitų, technikų ir stebėk, kas vyksta :) 

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kas yra tavo dvasinis kelias?

       Tavo dvasinis kelias yra ten, kur tu dabar esi. Tavo vyras, tavo žmona, tavo vaikai, tavo namai, tavo gyvūnai, Tu, tavo kūnas, tavo bendravimas su kitais. Tu pats geriausiai žinai, kas yra tavo dvasinis kelias arba kurioje srityje jis geriausiai atsiskleidžia ir labiausiai augina tave. Niekas, net ir dvasinis mokytojas negali tau to nurodyti, ką tyliai kalba tavo vidus, tavo vidinis Dievas.         Tavo dvasinis kelias yra kas dieną būti geresniu, išmokti gražiai bendrauti su savo artimaisiais, bendradarbiais, klientais, aplinkiniais. Visos eilinės, kartais lengvos, kartais sunkios dienos ir yra tavo dvasinis kelias. Tik jos ir parodo, koks tu esi iš tikrųjų, kaip tu keitiesi ir tobulėji. Nereikia maldų ir mantrų, kad suvoktum šitą paprastą dalyką. Tau duotas šitas kūnas ir gyvenimas tam, kad tu pirmiausia atsiskleistum kasdienėse situacijose, paprastuose buitiniuose reikaluose, o ne šoktum į dvasines aukštybes ar pultum ieškoti guru, kartoti tavo ausiai neįprastas mantras ir

Apie vidinę tylą.

Apie tai, kuo labiausiai noriu su Jumis pasidalinti. Vidinė tyla yra būsena be minčių. Jums tereikia grįžti į ją ir būti joje, tai yra Jūsų duotybė. Jos nereikia sukurti, ji jau yra. Iš pradžių grįšit, vėliau įprasit tiesiog būti joje, tai durys pas Dievą. Vėlyvą 2016 m. pavasarį iš Kauno važiavau į Vilnių. Eilinį kartą buvau įsmukusi į emocijų ir minčių duobę. Automobilyje klausiausi vienos iš Artur Sita paskaitų, kažkurioje paskaitos vietoje mano vidus surezonavo su girdima informacija, ryžtingai sau pasakiau: “STOP !”. Reikėjo sprendimo, todėl aiškiai suvokiau, kad DABAR yra du keliai: pirmas - išprotėti nuo savo minčių ir jausmų, antras: paklausyti A.Sitos ir tiesiog būti dabarties akimirkoje. Pasirinkau antrą kelią, pradėjau tyliai stebėti, kas vyksta mano viduje ir ten būti. Supratau, kad jei noriu nedalyvauti šiame užburtame rate, tai yra vienintelis vaistas pavadinimu „ESU“. Tai nebuvo stebuklas, viskas kryptingai ir nuosekliai vyko nuo pat mano atėjimo į žemę. Bet

Įžvalga

Nereikia niekam skubėt įtikt, svarbiausia Dievą mylėti... .... ši mintis kilo spontaniškai... yra dar viena, kuri laikas nuo laiko sukasi galvoje, kurią padiktavo bendravimas su irzliais, nežinančiais, ko nori žmonėmis.... Štai ji: Nereikia "maitinti" kitų žmonių neigiamų emocijų..... Geriau tuo metu susikoncentruoti į savo vidinį pasaulį, į savo šiltus ir gražius jausmus pačiam sau, nes išorinės aplinkybės visada yra mūsų vidaus atspindys, norime tai pripažinti, ar ne... Jau senokai čia buvau, pasiilgau Tavęs....