Apie
tai, kuo labiausiai noriu su Jumis pasidalinti.
Vidinė tyla yra būsena be minčių. Jums tereikia grįžti į ją ir būti joje, tai yra Jūsų duotybė. Jos nereikia sukurti, ji jau yra. Iš pradžių grįšit, vėliau įprasit tiesiog būti joje, tai durys pas Dievą.
Vidinė tyla yra būsena be minčių. Jums tereikia grįžti į ją ir būti joje, tai yra Jūsų duotybė. Jos nereikia sukurti, ji jau yra. Iš pradžių grįšit, vėliau įprasit tiesiog būti joje, tai durys pas Dievą.
Vėlyvą
2016 m. pavasarį iš Kauno važiavau į Vilnių. Eilinį kartą buvau įsmukusi į
emocijų ir minčių duobę. Automobilyje klausiausi vienos iš Artur Sita paskaitų,
kažkurioje paskaitos vietoje mano vidus surezonavo su girdima informacija,
ryžtingai sau pasakiau: “STOP!”. Reikėjo
sprendimo, todėl aiškiai suvokiau, kad DABAR yra du keliai: pirmas -
išprotėti nuo savo minčių ir jausmų, antras: paklausyti A.Sitos ir tiesiog būti
dabarties akimirkoje. Pasirinkau antrą kelią, pradėjau tyliai stebėti, kas
vyksta mano viduje ir ten būti. Supratau, kad jei noriu nedalyvauti šiame
užburtame rate, tai yra vienintelis vaistas pavadinimu „ESU“. Tai nebuvo
stebuklas, viskas kryptingai ir nuosekliai vyko nuo pat mano atėjimo į žemę.
Bet nuo tos akimirkos šis suvokimas tapo naujais vartais į savo vidinę tylą,
labiau pilnavertišką gyvenimą.
Prieš
tai nutinkant daugiau nei metus laiko kasdien kartojau mantrą, iš pradžių
atrodė, kad tai stipriausias ir geriausias sielos vaistas iš visų kažkada
vartotų. Kurį laiką tai gelbėjo, bet nenoromis teko prisipažinti, kad eilinį
kartą likau su savo senomis vidinėmis bėdomis. Tuo metu labiausiai už viską
norėjau nieko nedaryti ir tiesiog pabūti savyje, neatsiribojant nuo gyvenimo.
Nuo
vaikystės domėjausi ezoterika, perskaičiau daug saviugdos knygų, klausiau įvairių
paskaitų, dalyvavau mokymuose, aplankiau daug burėjų ir astrologų. Niekaip
nesupratau, kodėl vis dar jaučiu didelį nepasitenkinimą savimi, savo gyvenimu
ir viskas vyksta atvirkščiai nei rašoma knygose ar diegiama mokymuose, o aš
taip stengdavausi.
Tam
tikrą laiką knygose ar paskaitose nurodytos praktikos veikdavo ir duodavo
rezultatų, bet ilgainiui pakylėta būsena išblėsdavo. Kaip tyčia tai visiškai
neveikdavo asmeniniuose meilės santykiuose. Toje gyvenimo srityje buvo visiška
katastrofa arba visiškas štilis. Veidu krisdavau į purvą, kankindavausi,
keldavausi ir vėl pradėdavau viską nuo pradžių kokį tūkstantį kartų. Galvoje
sukurtas santykių modelis niekada nesutapdavo su kito žmogaus santykių modeliu,
apskritai jiems net nereikėjo jokių ilgalaikių santykių, o apie santuoką net
nekalbėjo. Prie suskilusios santykių geldos sėdėjau taip ilgai, kad net
sugebėjau išmokti atskleisti vidinę pilnatvę ir būti šioje palaimingoje
būsenoje visiškai vieniša. Neužilgo atradau vidinę tylą ir atsirado antroji
pusė.... Gyvenimas ir toliau tęsiasi per mane. Labiausiai džiugina tai, kad
nesu tiek priklausoma nuo emocinių pakilimų ir nuosmukių, tarsi iš šalies
stebiu, kas vyksta ir nesistengiu įvykiams užbėgti už akių.
Ką
konkrečiai aš padariau? Ogi nieko! Tik nutariau reguliariai grąžinti save į
dabarties pojūtį ir laikytis šios nuostatos, kad ir kas vyktų. Eilinį kartą
užplūdus spazmuojančioms ir griaunančioms emocijoms, chaotiškam minčių srautui galvoje,
tiesiog būdavau savyje ir stebėdavau, kas vyksta. Taip darydavau daug kartų per
dieną. Rytinės jogos ir mantros dėka buvau įpratusi anksti keltis, todėl rytais
tiesiu stuburu ramiai sėdėdavau ant meditacinio suoliuko. Man buvo gera, kai
nurimdavo protas ir jausmai, neuždavinėdavau jokių klausimų, negalvodavau apie
savo norus, nesvajodavau. Pamažu aptikau vidinę ramybę, vis dažniau norėjosi
pabūti savyje, tai buvo gilus vidinis vedimas, kurio paklausiau. Išmokau
tiesiog būti ir gyventi, taip paprastai ir tiek. Supratau, kad nieko nereikia
ieškoti, keisti ar siekti, bent jau dabar. Visos žinios ir patirtys, kurias
įgijau per savo gyvenimą tapo viena visuma. Natūraliai pradėjo atkristi tai,
kas nereikalinga. Tuo pačiu metu tvirtai laikiausi tam tikrų nuostatų ir buvau
laisva nuo jų. Pajaučiau darnią visumą, kuri pirmiausia kilo iš mano vidaus. Dingo
tas beprotiškas neapykantos jausmas sau, jis pats pasitraukė, nieko specialiai dėl
to nedariau. Nesitikėjau ir nelaukiau jokių stebuklų, bet pradėjau juos
pastebėti kasdieniuose mažuose dalykuose. Nuoširdžiau pradėjau daryti tai, ką
tuo metu turėjau padaryti, pradedant pačiais nešvariausiais buities darbais ir
baigiant tuo, kas labiausiai teikia malonumą. Kiek vėliau atėjo suvokimas, kad
reikia tiesiog būti ir gyventi, nustoti dairytis į kitus ar laukti patvirtinimo
iš aplinkos, kad esu teisingame kelyje, nes ir taip jau ESU.
Iš
pradžių ši patirtis prilygsta vaikščiojimui peilio ašmenimis, atrodo bet kada
gali nuslysti ir susižeisti, bet ilgainiui tai tampa natūralia būsena ir apie
pavojus net nesusimąstai. Tai yra drąsa būti ir gyventi, atvirumas sau ir
kitiems, vidinis natūralumas ir iš to kylanti darna visumoje. To pasekoje
jaučiu, kad gyvenu ir turiu kuo pasidalinti su Jumis. Gautos įžvalgos nėra mano
nuopelnas, jos ateina savaime ir nėra mano nuosavybė.
Vidinė
tyla ir ramybė pati savaime nėra tikslas. Tai nėra poreikis atsiriboti,
atitolti, tapti abejingu ar atsainiu. Tai ne praktika. Tai savistaba ir buvimas
bet kokioje gyvenimo situacijoje. Tai nėra noras patirti stiprius dvasinius
išgyvenimas ar regėjimus. Tai nėra dvasinės klejonės ar fanatikavimas, siekis
kitiems primesti savo dvasingumą. Tai nėra būdas realizuoti savo troškimus,
įgyvendinti svajones, nes jos ir taip pildosi. Tai nėra poreikis žūt būt gauti
atsakymus į visus gyvenimo klausimus, jie patys ateina. Tai nėra poreikis
paleisti ar atsikratyti neigiamų jausmų ar patirčių, nes jos ir taip gyvena
mūsų atmintyje. Jei galvojate, kad nuo kažko išsilaisvinote, tai geriausiai
galima patikrinti gyvai „auką“ suvedus su „budeliu“. Jei skaitėte Eckhart Tolle
knygą „Šios akimirkos jėga“, turėtumėte atsiminti vieną frazę: „jei galvojate,
kad nušvitote, aplankykite savo tėvus“.
Buvimas
dabarties akimirkoje nėra pabėgimas nuo realybės ar kažkokia pakylėta būsena,
tai labiau darnos buvimas visumoje. Tačiau tai yra mažytis Jūsų stebuklas, kurį
galite atrasti tik Jūs patys. Kai neturėsite klausimų, atsakymai ateis
neprašyti. Kai neturėsite lūkesčių ir reikalavimų, gims aiškus ir tikslus
vedimas, ką daryti, kur eiti, su kuo būti, ką palikti ir t.t.. Kai asmeninuose
santykiuose nustosite tikėtis, laukti ir reikalauti, nutiks daug malonių
staigmenų. Kai atsiras natūrali atjauta artimiesiems, dings noras juos
perdarinėti. Suvoksite, kad meilė yra labai plati sąvoka, net jei kitas žmogus nesielgia
pagal Jūsų įsivaizdavimą. Kai nustosite planuoti ir projektuoti toli į ateitį,
pamatysite naujas galimybes, suvoksite, kad nereikia išvažiuoti į Indiją,
palikti vyrą/žmoną ar išeiti iš darbo ir pan.. Visi šie pokyčiai įvyks reikiamu
laiku, jei tai bus reikalinga Jūsų sąmoningumo vystymuisi. Tuomet tai bus
natūrali įvykių eiga. Suvoksite, jog viskas ko Jums reikia yra ŠALIA Jūsų, Jums
nereikia pulti ieškoti laimės už jūrų marių. Laimė kaip vedanti ranka, įdėjus
atitinkamas pastangas, pati nuves ten, kur labiausiai reikia būti. Kai nustosite
svajoti, bus gera tiesiog būti, svajonės pačios pildysis, jei to reikės ir bus
Jums palanku.
Kai
bus labai sunku, išmoksite tiesiog išbūti tą laiką, neslopinant savęs ir to kas
vyksta aplinkui, nekils noras pabėgti, nekils tokių minčių kaip „na kada gi tai
pasibaigs?“, „noriu numirti“ ir pan. Buvimas dabarties akimirkoje palengva taps
natūralia Jūsų būtimi. Kai džiaugsitės, tai džiaugsitės, kai pyksite, tai
pyksite, bet daugiau taip stipriai nesitapatinsite su savo jausmais ar
mintimis. Atsiras natūrali laisvė, gyvensite meilėje, tai nebus atsainus ar be
atsakomybės gyvenimas. Palaikysite natūralią santykių higieną, kiti žmonės
daugiau nebus Jūsų blogos nuotaikos ar prasto elgesio šiuklinės. Suvoksite, kad
gyvenimo pakilimai ir nuosmukiai yra natūralus vyksmas, jie nebus tokie aštrūs
ir taip stipriai neįtakos Jūsų kaip anksčiau. Esant pačiai kritiškiausiai
gyvenimo situacijai, visada drąsiai kreipsitės pas savo srities specialistus,
bet greičiausiai to neprireiks. Kai nesieksite nušvitimo, tapsite sąmoningesni.
Kai pajusit baimę, drąsiai nersit į ją ir ji išgaruos. Kai tapsite
sąmoningesni, neakcentuosite to kitiems.
Kai
išdrįsite TIK BŪTI, pilnai būti dabartinėje akimirkoje, neskubinsite gyvenimo,
malonios patirtys pačios ateis į Jūsų gyvenimą. Pagal esamas aplinkybes tapsite
įrankiu arba vykdytoju. Suvoksite, kad pakeitus darbą, gyvenamą vietą,
partnerį, šunį, automobilį ir pan. visur su savim nešiositės save. Įvairūs
išoriniai pasikeitimai negali perkeisti tikrosios Jūsų esaties. Kai tiesiog būsite,
nesigręžiosite atgal, nesistengsite užbėgti įvykiams už akių. Kai nustosite
rakinėti ir analizuoti praeitį, ieškoti problemos sprendimų praeituose
gyvenimuose, pradėsite ieškoti būdų, ką galite padaryti dabar, prisiimsite
atsakomybę už tai, kas šiuo metu vyksta ar jau įvyko. Jums nereikės
nusikapstyti iki Ievos ir Adomo, kad gautumėte atsakymus į degančius klausimus,
kurie pateisintų Jūsų būtį. Jūs tapsite pačia būtimi, nes tai jau yra Jūsų
duotybė nuo gimimo. Galu gale sutaupysite krūvą pinigų, kuriuos skiriate
įvairiems mokymams. Pasitikėkite savo vidine ramybe ir tyla. VERTA.
Kreipkitės
drąsiai, jei norite peržvelgti esamą situaciją Taro kortų dėlionės ar gimimo
horoskopo pagalba. Kalbėkite su manimi, jei norite išmokti priimti viską, taip,
kaip yra. Natūralu yra nesuprasti, kas vyksta, nežinoti kur ir pas ką kreiptis,
kad atsirastų aiškumas ir palengvėjimas dūšioj. Visi esame tai patyrę ir dar
patirsime daug kartų, skirsis tik prisirišimo stiprumo laipsnis. Vienas
protingas žmogus pasakė, kad jei esi „čia ir dabar, esi su Dievu“. Jei bijai
dėl ateities, bijai to ko nėra, atsisakai būti su Dievu, prarandi pagalbą.
Pabandom kartu surasti TĄ raktą į Jūsų vidinę tylą. Dauguma mūsų vaikystėje
esame patyrę „jokio neveikimo“ akimirkų, kai laikas tiesiog išnykdavo. Mes
puikiai jas atsimenam, nes tuo metu patys ištirpdavom laike ir neturėjom jokių
problemų. Nereikia nieko specialiai daryti, kad ir vėl aplankytų tokie
potyriai. Kai TAI atsitinka, tereikia laikytis tos akimirkos, negalvojant,
kokia bus sekanti akimirka, sekantis žingsnis, sekantis veiksmas, neperkeliant
savo dėmesio ar pojūčių į praeitį ar ateitį. Tai sielą gydanti patirtis,
vienovė su aplinka.
Pabaigai
noriu pridurti, kad TAI gali nutikti bet kur ir bet kada, tam nereikia sudaryti
išskirtinių sąlygų ar atsiskirti nuo kitų. Grįžimą į save, savistabą galite
praktikuoti kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Kai TAI įvyks, tai nebus Jūsų
valioje, bet tai bus vienas didžiausių stebuklų Jūsų gyvenime. Galiu
padrąsinti, kad tas stebuklas jau senai laukia, kada praversite duris, jis
visada ten buvo ir bus, tiesiog tapkite juo, DABAR.